Čiurnos patempimas: kodėl ši trauma tokia dažna ir kaip ją suprasti?

Čiurnos patempimas: kodėl ši trauma tokia dažna ir kaip ją suprasti?

Įvadas

Čiurnos patempimas yra viena dažniausių traumų tiek sporte, tiek kasdienėje veikloje. Skaičiuojama, kad apie 25 000 žmonių kasdien visame pasaulyje patiria čiurnos patempimą (Doherty et al., 2020). Tai trauma, kuri gali atrodyti paprasta, tačiau jos pasekmės gali būti ilgalaikės – net ir nedidelis patempimas gali turėti įtakos eisenai, laikysenai ir net kitų kūno dalių sveikatai.

Bet kodėl būtent čiurna taip dažnai nukenčia? Kokia šios traumos specifika ir ką būtina žinoti apie čiurnos stabilumą bei biomechaniką, kad būtų išvengta pakartotinių traumų?

Kodėl čiurnos patempimas toks dažnas?

Žmogaus čiurna – sudėtinga struktūra, kurią sudaro kaulai, raiščiai, sausgyslės ir raumenys. Ji ne tik atlaiko kūno svorį, bet ir leidžia atlikti daugybę skirtingų judesių – lankstymą, tiesimą, sukimą, pronaciją bei supinaciją.

Tyrimai rodo, kad čiurnos patempimas sudaro apie 40% visų sportinių traumų, o dažniausiai nukenčia šoninės čiurnos raiščių struktūros (Herzog et al., 2019). Net 70–85% visų patempimų įvyksta tada, kai koja staiga pasisuka į vidų – tai vadinama inversiniu patempimu, kuris pažeidžia priekinį šokikaulio-šeivikaulio raištį (anterior talofibular ligament, ATFL).

Keletas įdomių faktų:

• Moterys patempia čiurną dažniau nei vyrai, ypač sporto metu, o tai siejama su didesne sąnarių laisve bei hormoniniais veiksniais (Wikstrom et al., 2021).

• Pakartotinio patempimo rizika išlieka labai didelė – net 73% žmonių, patyrusių vieną patempimą, per artimiausius metus patiria dar vieną (Doherty et al., 2020).

• Pėdos pozicija ir avalynė gali nulemti traumų tikimybę – per aukšti sportiniai bateliai gali trukdyti natūraliam čiurnos stabilizavimui, o pernelyg minkšta avalynė gali nesuteikti pakankamos atramos (Fong et al., 2009).

Kaip čiurna stabilizuojama ir kodėl ji tokia pažeidžiama?

Norint suprasti, kodėl čiurnos patempimai tokie dažni, reikia pažvelgti į jos biomechaniką. Čiurną stabilizuoja dvi pagrindinės sistemos:

1. Aktyvus stabilizavimas – tai raumenys, kurie kontroliuoja čiurnos judesius ir apsaugo nuo pernelyg didelių apkrovų.

2. Pasyvus stabilizavimas – raiščiai ir sąnario kapsulė, kurie suteikia struktūrinį stabilumą.

Problema ta, kad raiščiai negali taip greitai reaguoti į staigius judesius kaip raumenys. Kai koja netikėtai pasisuka, būtent raiščiai sugeria didžiausią apkrovą, todėl jie dažnai būna pirmieji, kurie nukenčia.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kūno gebėjimas pajusti ir reaguoti į nestabilumą (propriorecepcija) vaidina itin svarbų vaidmenį traumos prevencijoje. Žmonės, kurie anksčiau patyrė čiurnos patempimą, dažnai turi sumažėjusį propriorecepcijos jautrumą, todėl jiems kyla didesnė pakartotinių traumų rizika (Hertel et al., 2019).

Ilgalaikės čiurnos patempimo pasekmės

Daugelis žmonių mano, kad čiurnos patempimas yra „paprasta trauma“, kuri praeina savaime. Tačiau tyrimai rodo, kad:

• 40% žmonių po čiurnos patempimo patiria ilgalaikį nestabilumą (Doherty et al., 2020).

• Net ir po nedidelio patempimo, gali pasikeisti eisena ir laikysena, o tai gali sukelti skausmus kitose kūno dalyse – keliuose, klubuose ar net nugaroje.

• Lėtinė nestabili čiurna gali tapti nuolatiniu iššūkiu aktyviems žmonėms, ribodama jų sportinį pajėgumą.

Išvados

Čiurnos patempimas yra dažna ir, deja, dažnai nuvertinama trauma. Nors dauguma žmonių susitelkia į greitą pasveikimą, iš tikrųjų būtina suprasti šios traumos specifiką, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių. Čiurnos stabilumas priklauso ne tik nuo raiščių būklės, bet ir nuo raumenų koordinacijos bei pėdos biomechanikos. Žinojimas apie traumos mechanizmus ir rizikos veiksnius gali padėti geriau suprasti, kodėl ši trauma tokia dažna ir kaip galima sumažinti jos pasikartojimo tikimybę.

Šaltiniai:

1. Doherty, C., Bleakley, C. M., Hertel, J., Caulfield, B., Ryan, J., & Delahunt, E. (2020). "Recovery from a first-time lateral ankle sprain and the risk of recurrence: a systematic review with meta-analysis." British Journal of Sports Medicine. PubMed

2. Fong, D. T., Hong, Y., Chan, L. K., Yung, P. S., & Chan, K. M. (2009). "A systematic review on ankle injury and ankle sprain in sports." Sports Medicine. PubMed

3. Herzog, M. M., Kerr, Z. Y., Marshall, S. W., Wikstrom, E. A. (2019). "Epidemiology of Ankle Sprains and Chronic Ankle Instability." Journal of Athletic Training. PubMed

4. Hertel, J., Corbett, R. O. (2019). "An updated model of chronic ankle instability." Journal of Athletic Training. PubMed

5. Wikstrom, E. A., Naik, S., Lodha, N., & Cauraugh, J. H. (2021). "Gender differences in postural control after lateral ankle sprain: A meta-analysis." Gait & Posture. PubMed