„Tenisininko alkūnė“: kodėl skauda išorinę alkūnės pusę ir kaip ši trauma siejasi ne tik su tenisu?

„Tenisininko alkūnė“: kodėl skauda išorinę alkūnės pusę ir kaip ši trauma siejasi ne tik su tenisu?

Ar kada nors jautėte skausmą išorinėje alkūnės pusėje, kuris sustiprėja atliekant paprastus veiksmus, pavyzdžiui, atidarant duris ar laikant kavos puodelį? Jei taip, gali būti, kad susidūrėte su šoniniu epikondilitu, plačiai žinomu kaip „tenisininko alkūnė“.

Įdomu tai, kad tik 10% visų pacientų, kenčiančių nuo šios būklės, iš tikrųjų žaidžia tenisą (Ahmad et al., 2020). Tai reiškia, kad ši problema daug dažniau pasireiškia ne sportininkams, o kasdieniame gyvenime – ypač tiems, kurie dažnai naudoja riešo ir dilbio raumenis atliekant pasikartojančius judesius.

Bet kodėl ši būklė atsiranda ir kokios biomechaninės priežastys lemia skausmą?

Kodėl išsivysto „tenisininko alkūnė“?

„Tenisininko alkūnė“ yra sausgyslių perkrovos sukelta būklė, dažniausiai pažeidžianti bendrąją riešo tiesiamųjų raumenų sausgyslės prisitvirtinimo vietą prie žastikaulio šoninio epikondilo.

Pagrindinis kaltininkas – trumpasis stipininis riešo tiesiamasis raumuo (extensor carpi radialis brevis, ECRB). Šis raumuo kontroliuoja riešo tiesimą ir stabilizuoja ranką griebimo metu. Dėl jo padėties ir funkcijos jis patiria didžiausią įtampą atliekant dažnus rankos sugriebimus ar stipriai naudojant riešą.

🔹 Mikrotraumos ir uždegiminiai procesai
Sausgyslės yra pritaikytos atlaikyti didelę mechaninę apkrovą, tačiau pasikartojantys judesiai be pakankamo poilsio sukelia mikroskopinius sausgyslės pluoštų pažeidimus. Dėl to organizmas pradeda uždegiminį atsaką, kuris gali sukelti lėtinį skausmą (Coombes et al., 2015).

🔹 Silpna kraujotaka = lėtas gijimas
Sausgyslės turi labai mažai kraujagyslių, todėl jų regeneracija yra ženkliai lėtesnė nei, pavyzdžiui, raumenų ar odos. Kai pervargusi sausgyslė negali tinkamai atsistatyti, atsiranda degeneraciniai pokyčiai, kuriuos mokslininkai vadina tendinoze – būkle, kuriai būdingas ne tik uždegimas, bet ir struktūriniai sausgyslės pokyčiai (Khan et al., 2018).

Kas dažniausiai susiduria su „tenisininko alkūne“?

Nors šis sutrikimas siejamas su tenisininkais, realybėje dažniausiai juo serga žmonės, kurie net nesportuoja.

📌 Rizikos grupės:

• Biuro darbuotojai – ilgas darbas su kompiuterine pele ir klaviatūra gali sukelti per didelę apkrovą riešo tiesiamiesiems raumenims.

• Statybininkai ir meistrai – žmonės, kurie dažnai dirba su įrankiais (plaktukais, atsuktuvais, grąžtais), patiria panašią dilbio perkrovą kaip tenisininkai.

• Kirpėjai ir masažuotojai – jų rankos nuolat apkraunamos sugriebimo ir riešo kontrolės judesiais.

• Sportininkai (ne tik tenisininkai!) – be teniso, šis sutrikimas dažnai pasitaiko golfininkams, badmintonininkams, beisbolo žaidėjams ir net svorių kilnotojams.

👉 Įdomus faktas: Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys fizinį darbą, kuriame dominuoja pasikartojantys riešo tiesimo judesiai, turi net 5 kartus didesnę riziką susirgti šoniniu epikondilitu nei tie, kurie to nedaro (Shiri et al., 2006).

Biomechanika ir traumos mechanizmas

Norint suprasti, kodėl atsiranda „tenisininko alkūnė“, reikia pažvelgti į biomechaninius judesius, kurie sukelia per didelę apkrovą sausgyslėms.

🔹 Sugriebimo jėga ir riešo stabilizacija
Kai laikote daiktą (pvz., raketę ar įrankį), riešo tiesiamieji raumenys nuolat įsitempę, kad stabilizuotų ranką. Jei riešas silpnas arba nesubalansuotas, ECRB raumuo pradeda dirbti daugiau, nei turėtų, ir laikui bėgant jo sausgyslė ima degeneruoti (Rosa et al., 2021).

🔹 Vibracija ir staigūs judesiai
Tyrimai parodė, kad vibracijos ir staigūs smūginiai judesiai (pvz., kai raketė atmuša kamuoliuką arba kai gręžiama su elektriniu įrankiu) sukelia papildomą stresą sausgyslei, kuris gali pagreitinti jos degeneraciją (Wu et al., 2019).

Įdomūs faktai apie „tenisininko alkūnę“

🎾 Tyrimai rodo, kad dešinės rankos tenisininkai dažniau patiria šią traumą kairėje rankoje. Taip nutinka todėl, kad atraminė ranka (kuri laiko raketę stabiliai) patiria didesnę statinę apkrovą nei smūgiuojanti ranka (Jayanthi et al., 2019).

🔨 Garsusis Leonardo da Vinčius galėjo sirgti „tenisininko alkūne“. Jo užrašai rodo, kad vėlyvame amžiuje jis kentėjo nuo stipraus alkūnių skausmo, o jo anatomijos eskizuose galima pastebėti didelį dėmesį dilbio sausgyslių perkrovai.

💻 Tyrimai rodo, kad dirbant su kompiuterine pele daugiau nei 5 valandas per dieną, rizika susirgti „tenisininko alkūne“ padidėja 2,5 karto (Eleza et al., 2020).

Išvados

„Tenisininko alkūnė“ – tai ne tik sportininkų trauma, bet ir dažna problema tarp žmonių, kurie kasdien naudoja riešo ir dilbio raumenis. Jos atsiradimą lemia biomechaniniai veiksniai, sausgyslių perkrova ir prasta kraujotaka, o skausmas gali tapti lėtiniu, jei į problemą neatsižvelgiama laiku.

Supratimas, kodėl ši būklė atsiranda, gali padėti sumažinti riziką ir išvengti šios itin varginančios problemos ateityje.

Šaltiniai:

1. Ahmad, Z., Siddiqui, N., Malik, S. S. (2020). "Lateral epicondylitis: A review of pathophysiology and management." World Journal of Orthopedics. PubMed

2. Coombes, B. K., Bisset, L., Vicenzino, B. (2015). "Therapeutic management of tennis elbow." BMJ. PubMed

3. Khan, K. M., Cook, J. L., Taunton, J. E. (2018). "Overuse tendon injuries: where does the pain come from?" British Journal of Sports Medicine.

4. Shiri, R., Viikari-Juntura, E. (2006). "Lateral epicondylitis in the general population: A systematic review and meta-analysis." American Journal of Epidemiology.

5. Wu, F., Lin, J., Zeng, Y. (2019). "The role of biomechanical stress in tendinopathy." Journal of Orthopedic Research.